Sausio 7 d.
Šį sykį sapnas prasidėjo įdomiai. Pirmą kartą... Aš sėdėjau pavėsinėje. Aplink buvo pilna gėlių, švietė saulė. Galėjau prisiekti, kad tai buvo tikras pavasaris. O aš šių metų pavasario taip ir nemačiau, kadangi mama buvo įsitikinusi, kad man ne viskas tvarkoj.
Kai atsipūčiau, supratau, kad čia kažkas ne taip. Su mano mintimis užtemo dangus. Skubiai pašokau pažiūrėti kas atsitiko, bet man nespėjus išeiti iš pavėsinės, kieme pasipylė daug vyrų su kailiniais drabužiais. Pamatę mane vyrai išsitraukė peilius ir puolė bėgti link manęs. Aš nežinojau kur dėtis. Širdis daužėsi krūtinėje. Galiausiai pajudėjau. Bėgau į namą, kuris buvo greta pavėsinės. Užsirakinau duris. Baldais jas užstūmiau. Buvau be galo išsigandusi. Net ir dabar man virpa rankos...
Kurį laiką buvo tyla. Apsidžiaugiau, kad jie pasitraukė ir nusprendžiau atitraukti mažą užuolaidos kampelį pasižiūrėti kur jie, kaip tada išlindo vieno vyro ranka ir pačiupo mane už plaukų. Pardėjau klykti. Vyras tempė mano plaukus. Dairiausi kokio nors peilio, norėjau išsivaduoti iš jo gniaužtų. Bet buvau per silpna. Vyras mane nugalėjo. Staigiu judesiu jis pritraukė mane prie lango, kad net stiklai išlakstė. Susipjausčiau skruostą. Iš jo lėtai sruvo kraujas, o man nuo skruostų riedėjo ašaros. Neklykiau. Tiesiog tylėjau. Baimė buvo užgniaužusi gerklę.
Užsimerkiau. Girdėjau, kaip likusieji vyrai mėgina išstumti duris. Ko jie nori? Vyras laikė suspaudęs mano tamsius plaukus ir džiaugsmingai šaukė. Netrukus jie atsidūrė name. Stebėjau jų grėsmingus veidus. Atrodė, kad jie tiesiog nori mane užmušti. Pradėjau klykti iš baimės. Mėginau išsivaduoti, tačiau mano ilgi plaukai trukdė. Vienas iš įsibrovėlių įsimojo kirviu. Matyt norėjo mane perkirsti pusiau. Nežinau kas man buvo tada, tačiau aš spėjau pasitraukti ir jo kirvis nukirto mano plaukus. Pasinaudojusi proga bėgau link durų. Peršokusi medinių baldų liekanas išbėgau laukan.
Viskas aplinkui degė. Visur buvo pilna kailiniais apsitaisiusių vyrų. Vikingai.
Name buvę vyrai mane pasivijo. Nežinau kodėl aš sustojau. Gal todėl, kad netekau žado? Bet man buvo ką tik leista pabėgti. Tačiau aš nebėgau. Kodėl? Vikingai mane vijosi šaukdami ir atkreipdami kitų dėmesį. Bėgau iš visų jėgų. Akys ašarojo nuo aplinkui esančių dūmų. Visur buvo tik vikingai.
Netrukus pajutau veriantį skausmą. Nepajėgiau daugiau bėgti ir parkritau. Jie šovė į mane strėlę...Man baisiai skaudėjo. Rėkiau ir verkiau. Baisiai bijojau. Kas bus, kai jie mane pavis? Mėginau šliaužti, tačiau strėlė labai gėlė ir negalėjau daugiau pajudėti. Staiga užtemo akyse.
Taip šiandien baigėsi mano sapnas. Ant skruosto turiu žaizdą. Taip, tą pačią, kuria man sapne įtaisė vikingai. Ji persikėlė į mano tikrąjį gyvenimą, kartu su žaizdomis ant rankų. Šiandien psichologė man pranešė, kad galiu neiti į mokyklą, nes su manimi ji nori susitikti ir aptarti sapną.
Ką tik buvau nuėjusi į virtuvę. Mamos nėra. Ji tik paliko man raštelį:
Labas Liuse,
Jeigu skaitai šitą laišką vadinasi aš esu išėjusi.
Išėjau į pokalbį dėl darbo. Skambino psichologė.
Minėjo, kad šiandien galėsi neiti į mokyklą, nes
pokalbis tikrai svarbus. Tikiuosi, kad ji tau
padės ir suprasi, ko gyvenimas yra vertas.
Mama
Ji mano, kad aš pjaustausi. Kai mėginu paaiškinti, kad žaizdos atsiranda iš sapnų, ji galvoja, kad aš pamišusi. Mama neturi laiko manęs išklausyti. Kad nuolatos keičiame mokyklą ir gyvenvietę, ji praranda darbą. Kartais man jos pasidaro labai gaila, kad ji taip kenčia dėl manęs...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą