Taigi šią istoriją pasakoja mergina vardu Liusė, kuriai sapnuojasi baisūs sapnai. Ją jie kamuoja jau nuo vaikystės. Mergina skundžiasi mamai. Liusės mama labai užsiėmusi darbais, tad neišklauso dukros. Pasako, kad Liusė apsilankytų pas psichologą, jeigu taip nori išsikalbėti. Mergina susidraugauja su psichologe, kuri atydžiai išklauso jos sapnų. Ji Liusei ir patarė sapnus užsirašyti dienoraštyje. Ir dienoraštis tampa Liusės draugu.
O tada sapnai virsta dar baisesniais. Nubudusi mergina ant savo kūno randa žaizdas, kaip tik tokias pačias, kurias ji sapnavo savo sapne. Ji labai kenčia, tiki kad tik dienoraštis gali ją išgelbėti nuo košmariškų sapnų.
Liusė. Dėl keisto jos elgesio teko keisti mokyklas. Mama vis praranda darbą ir būna sunku naujame mieste susirasti naują. Mokykloje Liusė sulaukia patyčių, nes per pamokas užmiega ir pradeda garsiai rėkti vos nubudusi. Draugai ją užjaučia, tačiau jau pradeda nuo jos trauktis, kadangi Liusė darosi vis keistesnė. Ant jos rankų patys atsiranda randai, taip lyg kas nors jai pjautų su peiliu. Kartą buvo iškviesta jos mama, kadangi mokytojai pagalvojo, kad jos dukra nori atsisakyti gyvenimo. Liusei labai liūdna. Ji labai dažnai verkia. Visą savo nuotaiką ji užrašo dienoraštyje, kuris atrodo tik vienintelis ją supranta. "Kodėl aš negaliu būti tokia kaip visi?"- nuolatos savęs klausia Liusė. Taip. Kodėl tik ji turi kęsti tokius košmariškus sapnus, kurie tokie panašūs į tikrovę? Atsakymo ji niekada neišgirsta. O tai tik ją labiausiai lūdina...
Psichologė, su kuria Liusė bendrauja, pataria kuo smulkiau užrašyti sapno detales, nes sapnai praėjus kiek laiko pasak jos gali kartotis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą